apytaisa

apýtaisa sf. (1), apìtaisa (1) 1. žr. apytaisas 1: ^ Sulig šalies ir apìtaisa Tj. 2. aptaisymas, apdaras: Knyga buvo su kailio apytaisa, pasidabrintais kraštais Blv. Kitiems medžiams pjauti yra tam tikras pjūklelis su geležine apitaisa rš.